Ushqime mėngjesi Sallata/Supa Mishėra/Garnitura Gjellėra Embėlsira Kėshilla/Info
Lidhjet
Foto Galeria
...per femijet!
Pranvera-koha per piknik
Nė Facebook

Kėrko Receten
Reklama :


...

8.Kėshilla/Info : Ushqimet qė nuk duhet t’i ringrohni
Posted by DL on 2016/9/6 0:44:13 (1224 reads)


Sipas “Agjencisė sė Standardeve tė Ushqimit”, ushqimet mė mira janė ato qė shėrbehen tė ftohta, se sa tė nxehen pėrsėri, raporton Mirror, kjo pasi mund tė helmoheni nga ringrohja e tyre.

Sipas kėsaj agjencie, ėshtė e rėndėsishme qė ushqimi tė zihet, pasi largon bakteret e dėmshme qė janė tė pranishme nė to. Por e njėjta nuk vlen edhe nėse e ringrohni ushqimin.

Gatimi modern ėshtė shumė i lidhur me mikrovalėn, pasi na mundėson ngrohjen e ushqimeve tė lėna mė parė. Agjencia e ushqimit, ka marrė shembullin e orizit, i cili ėshtė njėri nga ushqimet qė nuk duhet tė ringrohet.


“Orizi i papjekur mund tė pėrmbajė spore tė baktereve qė mund tė prishin ushqimin. Kur orizi gatuhet pėr herė tė parė, sporet mund tė mbijetojnė. Pastaj, nėse orizi i mbetur ėshtė lėnė nė temperaturėn e dhomės, sporet mund tė shumohen dhe mund tė krijojnė helme qė shkaktojnė tė vjella apo diarre.”

Ja ushqimet qė nuk duhet t’i ringrohni

Pasi hani darka dhe ju ka tepruar ushqim, pjesėn e mbetur e vini nė frigorifer dhe tė nesėrmen e ngrohni nė mikrovalė. Por, studimet kanė treguar se ringrohja e disa ushqimeve tė preferuara mund tė jetė e dėmshme pėr shėndetin, sidomos nėse nuk ruhen si duhet.

Selino, spinaqi dhe panxhari – Nxehtėsia mund tė shkaktojė qė nitratet e kėtyre perimeve tė kthehen nė toksike, apo tė kenė veti kancerogjene kur ngrohen pėr herė tė dytė. Prandaj ėshtė mirė qė kėto ushqime tė mos ngrohen sėrish.

Kėrpudhat – Zakonisht kėrpudhat duhet tė konsumohet menjėherė pas gatimit. Proteinat e tyre shpėrbėhen qė nė momentin qė priten dhe kjo nuk ėshtė gjė e mirė pėr stomakun.

Vezėt – Nėse ringrohja vezėn e zier apo tė skuqur, mund tė keni rrezik qė tė helmoheni, si dhe do tė keni probleme me sistemin tretės.

Patatet – Patatet janė pak tė ndėrlikuara – nėse i mbani nė njė vend me temperaturė tė ngrohtė, nė vend qė t’i fusni menjėherė nė frigorifer, atėherė temperatura mund tė shkaktojė rritjen e botulizmit, njė baktere e rrallė. Botulizmi mund tė zhduket me njė ngrohje tė shpejtė tė patateve nė mikrovalė, prandaj ėshtė mirė qė t’i mbani ato tė freskėta, qė mos tė keni probleme kur t’i ngrohni sėrish.

Vezėt janė tė mbushura me vitamina, sidomos me grupin e vitaminave B, si dhe vitaminė A e D. Nė veēanti, e verdha e vezės ėshtė njė burim i shkėlqyer i riboflavinės apo vitaminės B12. Veza na mbron nga humbja e kujtesės pėr shkak tė moshimit. Pėrsa i pėrket mineraleve vezėt janė tė pasura me selen. Po ashtu ato pėrmbajnė lutein dhe zeaxanthin, carotenoide qė mbrojnė sytė nga degjenerimi makular po ashtu kanė dhe pėrfitime tė tjera. Duhet tė dini qė pothuajse tė gjithė elementėt ushqyes tek veza ndodhen tek e verdha e saj.

Veza bėn pjesė nė listėn e 10 superushqimeve dhe jo pa arsye! E verdha e vezės, por edhe e bardha e saj pėrmbajnė njė sasi tė lartė proteinash dhe kolinė duke u pėrdorur gjerėsisht nė recetat e gatimit. Pėr shkak tė pėrmbajtjes nė sasi tė mėdha tė proteinave, Departamenti i Agrikulturės sė Shteteve tė Bashkuara i fut vezėt nė kategorinė e mishit nė piramidėn ushqimore

Pra vezėt pėrmbanjnė njė varietet tė gjerė elementėsh ushqyes si kolinė, vitaminė D, A, folate, hekur dhe zink. Nėse ju nuk konsumoni vezė humbisni pikėrisht kėto elemente.

Kolina: Ajo ėshtė njė pėrbėrės shumė i rėndėsishėm qė ndihmon nė zhvillimin e trurit dhe nė pėrmirėsimin e kujtesės. Kolinėn e siguroni edhe nga ushqime tė tjera si gjel deti, mish derri, mish viēi, mish pulem salmon, qiqra, fasule, bizele etj

Seleni: Seleni ėshtė thelbėsor pėr riprodhimin dhe funksionin e tiroides dhe e gjejmė kryesisht tek peshku dhe mishi. Ushqime tė tjera qė pėrmbajnė selen janė arrat braziliane, mishi i derrit, i qengjit, i pulės, peshku ton, farat e lulediellit salmon etj

Vitaminė D: Shumė pak ushqime kanė nė pėrbėrjen e tyre vitaminė D, megjithatė atė mund ta merrni nga dielli sidomos nė orėt e para tė mėngjesit. Konsumoni mė shumė peshk, kėrpudha, lėng portokalli pėr tė siguruar mė shumė vitaminė D nė dietėn tuaj.

Folate: Acidi folik ose vitamina B9 ėshtė tepėr e rėndėsishme pėr rritjen e qelizave dhe forcimin e metabolizmit. Studimet kanė treguar se shumė njerėz sot nė botė nuk marrin sasi tė mjaftueshme tė kėsaj vitamine.

Ushqimet qė kanė pėrmbajtje tė lartė tė acidit folik pėrfshijnė perimet me gjethe jeshile si spinaqi, brokoli dhe sallata jeshile, bamjet, shpargu, frutat si bananet, pjepri, dhe limonat, po ashtu fasulet, kėrpudhat, mishi kryesisht mėlēia dhe veshkat), lėngu i portokallit dhe i domates.

Por duhet pasur kujdes, sepse ėshtė vėrtetuar se gjatė gatimit shkatėrrohet pjesa mė e madhe e acidit folik qė gjendet tek ushqimet, prandaj kėshillohet qė tė konsumi mė shumė fruta dhe perime tė gjalla.

Vitamin A: Vitamina e tė parit, retinoli ėshtė shumė e rėndėsishme pėr shikimin. E gjeni atė tek mėlcitė, patatet e ėmbla, karotat, spinaqi, kajsitė etj. Nė bimė gjendet nė formėn e beta-karotinės, e cila mė tutje nė organizėm shndėrrohet nė vitaminė A. Pėr kėtė arsye beta-karotina quhet edhe provitaminė A.

Vitamina A ėshtė e nevojshme pėr disa procese nė trupin e njeriut, pasi ndikon nė zhvillimin dhe ndėrtimin e sipėrfaqes dhe brendėsisė sė lėkurės, pėr funksionimin e imunitetit, pėr shikimin nė errėsirė etj.

Vitamina A ėshtė njė antioksidant. Antioksidantėt janė substanca qė mund tė mbrojnė qelizat e njeriutnga radikalet e lira. Vitamina A

gjithashtu luan njė rol tė rėndėsishėm tek shikimi, nė rritjen e kockave, nė riprodhim, nė funksionimin eqelizave dhe nė sistemin e imunitetit.

Ka dy lloje vitaminash A. Lloji i parė i vitaminės A gjendet tek mishi dhe lloji i dytė i vitaminės A, provitamina gjendet tek frutat, zarzavatet dhe produktet e tjera me bazė bimore. Lloji mė i pėrhapur i provitaminės

A nė ushqime ndėrsa ne vitamina ėshtė nė formen e beta-karotenit.

Sasia e vitaminės A, qė ēdo njeri ka nevojė, varet nga mosha dhe statusi i riprodhimit. Vegjeterianėt, fėmijėt, gratė shtatzėna dhe ata qė pine alkool mund tė kenė nevojė pėr njė sasi mė tė lartė tė vitaminės A.

Njerėzit qė hanė konsumojnė ushqime qė pėrmbajnė beta-karoten mund tė kenė mė pak rrezik pėr disalloje kanceri, si p. sh. kancerin e mushkėrive ose kancerin e prostatės.

Duhet tė keni kujdes pasi, studimet kanė treguar se njerėzit qė pinė duhan dhe qė marrindoza tė larta tė beta-karotenit kanė mė shumė rrezik tė preken nga kanceri i mushkėrive.

Marrja me shumicė e disa llojeve tė vitaminės A mund tė jetė e dėmshme, zakonisht nga vitaminat tableta apo ilaēet mund tė shkaktojėmarrje mendsh, tė pėrzjera, dhimbje koke. Nėse grateshtatzėna marrin shumė vitaminė A fėmija i tyre do tė ketė defekte nė lindje.

Nėse keni mungesė tė kėsaj vitamine nė organizėm atėherė mund tė keni problem me oreksin, lėkura juaj ėshtė e thatė, dobėsim tė shikimit nė errėsirė, ndėrsa tek fėmijėt ē“rregullime nė zhvillim.

Hekuri: Hekuri transporton oksigjenin drejt organeve dhe muskujve. Hekurin e gjejmė tek mishi, spinaqi, farat e susamit, fasulet, kakao etj. Hekuri mban tė shėndetshme qelizat e kuqe tė gjakut dhe ėshtė bazė pėr formimin e hemoglobinės. Hekuri transporton oksigjenin nga njė qelizė tek tjetra si dhe ofron oksigjen pėr muskujt tanė. Hekuri rrit gjithashtu funksionin e trurit. Hekuri sjell dhe pėrfitime tė tjera pėr organizmin tonė si rregullimi i temperaturės sė trupit dhe shtimin e energjisė.

Zink: Ai ėshtė njė tjetėr pėrbėrės i rėndėsishėm pėr shėndetin e trurit, imunitetin dhe zhvillimin e qelizave. Burime tė mira tė zinkut i gjejmė mishi i viēit, farat e susamit, farat e kungullit, kikirikėt, stikat e pishės etj.

Siē e shihni, veza ėshtė shumė e rėndėsishme pėr ju, por edhe nėse nuk keni mundėsi ta konsumoni atėherė zėvendėsojeni atė me ushqimet qė pėrmbajnė vlerat e saj.

Orizi – Edhe mėnyra se si e ruani orizin para ngrohjes mund tė ketė pasoja. Sipas Agjencisė sė Standardeve tė Ushqimit, “orizi i pagatuar mund tė pėrmbajė baktere qė mund tė shkaktojnė helmim. Kur orizi ėshtė i gatuar, bakteret mund tė mbijetojnė… Por, nėse orizi lihet nė temperaturė dhome, bakteret mund tė shumohen dhe tė prodhojnė njė lloj helmi, i cili shkakton tė vjella ose diarre. Ndaj dhe ringrohja e orizit nuk ju shpėton nga mospėrballja me kėto lėndė helmuese.

Orizi preferohet shumė jo vetėm nė vendet aziatike por edhe nė shumė vende tė tjera tė botės. Nė vendet europiane dhe ato amerikane ku buka ėshtė njė ushqim tradicional, sot nutristėt po sugjerojnė zėvendėsimin e saj me oriz pėr tė kontrolluar peshėn.

Nė SHBA, orizi ėshtė konsideruar si njė nga ushqimet mė tė mira dietike. Njė mjek amerikan, pėrdori orizin pėr tė trajtuar obezitetin tek pacientėt e tij. Njė tjetėr nutrist amerikan thotė se orizi i errėt ėshtė njė ushqim anti-kanceroz.

Nė fakt, nė shumė libra tė vjetėr tė Mjekėsisė Kineze orizi ėshtė pėrdorur si ilaē. Nė librin mjekėsor nga Li Shizhen thuhet se orizi pėrmban energji “chi” neutrale, duke mbėshtetur shėndetin e stomakut.

Orizi ėshtė gjithashtu i mirė pėr shėndetin e shpretkės dhe mushkrive. Tradicionalisht, mjekėt kinezė e kanė pėrdorur orizin pėr problemet me diarrenė dhe stomakun.

Studimet kanė treguar se orizi pėrmban aminoacide dhe grupin e vitaminave B, si dhe sasi tė kalciumit, fosforit, magnezit, hekurit etj, tė gjithė kėta elementė shumė tė domosdoshėm pėr trupin. Nga ana tjetėr, orizi ka pak kalori dhe yndyrna, pėrmban karbohidrate qė tė japin ndjesinė e ngopjes, qė mund tė kurojė obezitetin.

Pula – Kompozimi i proteinave nė njė darkė tė zakonshme ndryshon kur njė pulė e ftohtė ngrohet pėr herė tė dytė. Kjo, nė fakt, mund tė shkaktojė probleme me tretjen, prandaj, nėse do ta ngrohni pėr herė tė dytė mishin e pulės, apo ēdo lloj tjetėr mishi, mė parė sigurohuni qė ėshtė gatuar mirė./Alboz.al


Faqe printuese Dergo kete lajm shokut Ktheje nė PDF kėtė artikull
..

.
Reēetat e rastit

Powered by gatuajdheshijo.com © 20014 - 2016